- didžiavyris
- didžiãvyris, -ė smob. (1) [K], Š; SD17 karžygys, didvyris: Dabar ilsisi kaipo didžiavyriai, savo atlikę V.Kudir. Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus ir priešų sulaužė puikybę Mair.
Dictionary of the Lithuanian Language.
didžiavyris
Look at other dictionaries:
didžvyris — didžvyris, ė smob. M žr. didžiavyris: Susibūrė senų pasakų didžvyriai Ašb. Beletristai, kurie tose knygose aprašyti, yra dvasios milžinai, didžvyriai rš … Dictionary of the Lithuanian Language
